- kolūkinis
- kolū́kinis, kolū́kinė bdv. Kolū́kinė sántvarka.
.
.
kolūkinis — kolūkinis, ė adj. (1) DŽ sov. susijęs su kolūkiu, priklausantis kolūkiui: Valstietija stojo į kolūkinį kelią rš. Kolūkinė santvarka sp. Kolūkinių kadrų mokymu visų pirma turi rūpintis žemės ūkio inspekcijos sp. Kolūkinis jaunimas sp … Dictionary of the Lithuanian Language
sužūti — 1 sužūti intr. Rtr, KŽ; M 1. NdŽ staiga tragiškai mirti: Abipus sužuvo 100 000 žmonių A1883,109. Par karą daug jaunų vyrų sužū̃na Ldv. Ne visi sužùvę surašyti [kryžiuje] Prl. Ir jaunų vyrų kiek daug sužū̃na iš laisvės Vdk. Nebevažiuok tokiam… … Dictionary of the Lithuanian Language